Daugiakultūrinio ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo metodų modernizavimas

28/09/2019

Daugiakultūrinio ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo metodų modernizavimas

2016 m. balandžio – rugsėjo  mėn. Valstybės institucijų kalbų centras įgyvendino tarptautinį projektą „Daugiakultūrinio ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo metodų modernizavimas”. Projektas finansuotas 2009-2014 Europos ekonominės erdvės  (EEE) finansinio mechanizmo lėšomis pagal LT08 „EEE Stipendijų programą”. Projektas įgyvendintas kartu su partneriais – Bergeno aukštąja mokykla (Norvegija), Klaipėdos universitetu, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centru, darželiais „Saulės gojus” ir „Varpelis”. Projekto tikslas – prisidėti prie ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kokybės gerinimo, modernizuojant daugiakultūrinio ugdymo metodus.

2016–05–30 Švietimo ir mokslo ministerijos Kolegijų salėje įvyko įvadinė projekto konferencija, kurios tikslas – pristatyti projektą, aktualizuoti daugiakultūrinio ugdymo iššūkius ir galimybes, aptarti esamą problematiką. Konferencijos pranešėjus ir dalyvius pasveikino Švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė bei puikiai lietuviškai kalbantis Norvegijos karalystės ambasadorius J. E. Dag Malmer Halvorsen. Projektas finansuojamas Europos ekonominės erdvės (EEE) paramos programos lėšomis, kurioje Norvegija yra viena iš šalių-donorių. Konferencijoje tele-tilto būdu dalyvavo projekto partneriai iš Norvegijos Bergeno aukštosios mokyklos.

Pirmojoje konferencijos dalyje projekto vadovė Audronė Auškelienė pristatė projekto tikslus, veiklas ir siektinus rezultatus. Švietimo ir mokslo ministerijos specialistės Onutė Čepulėnienė ir Laimutė Jankauskienė priminė dalyviams apie daugiakultūrinio ugdymo svarbą šiuolaikinėje visuomenėje bei tokio ugdymo ypatumus ankstyvajame amžiuje. Klaipėdos universiteto profesorės Ilona Klanienė ir Rasa Braslauskienė pasidalino tyrėjų įžvalgomis apie pedagogų profesines kompetencijas, būtinas darbui daugiakultūrinėje aplinkoje. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro tyrėjos Vaida Stupurienė ir Sandra Valantiejienė atkreipė dėmesį į švietimo pagalbos teikimo aspektus daugiakalbių darželių ugdytiniams.

Antrojoje konferencijos dalyje pranešimą skaitė Bergeno aukštosios mokyklos atstovės Džiuginta Baraldsnes ir Alicja Renata Sadownik, kurios pasidalijo gerąja Norvegijos vaikų darželių patirtimi, ugdant vaikus daugiakultūrinėje aplinkoje. Projekto partnerės iš Norvegijos atsakė į konferencijos dalyvių klausimus, dalyvavo tele-tilto diskusijoje. Apskrito stalo diskusijoje taip pat pasisakė ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų vadovai, pedagogai, ankstyvojo ugdymo projektų koordinatoriai, Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos atstovai, aktyvūs švietimo bendruomenės nariai, kalbinio ugdymo specialistai, pedagogus rengiančių aukštųjų mokyklų atstovai. Projekto vykdytojai pakvietė konferencijos dalyvius bendradarbiauti, dalintis įžvalgomis ir gerąja patirtimi siekiant projekto tikslų – tobulinti daugiakultūrinio ugdymo metodus, pritaikytus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pakopai bei parengti gerosios praktikos vadovą.

2016–09–27 įvyko projekto baigiamoji konferencija, kurioje dalyvavo apie 150 projekto tikslinės grupės dalyvių, tarp kurių – darželių vadovai, auklėtojai, švietimo pagalbos specialistai, tėvų bendruomenės nariai; pedagogų rengimo įstaigų (universitetų ir kolegijų) dėstytojai ir studentai; pedagogų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų bei pedagogų asociacijų atstovai. Konferencijos metu buvo apibendrinta projekto eiga bei pristatytas galutinis produktas – leidinys „Daugiakultūriai darželiai. Gerosios praktikos vadovas“. Projekto ekspertų pranešimuose buvo aptartos daugiakultūrio darželio pedagogo kompetencijos, švietimo pagalbos teikimo paslaugos daugiakalbiams vaikams. Projekto partnerių iš Bergeno pranešimuose buvo pateikta gerosios patirties pavyzdžių, kaip integruotai ugdomi migrantų vaikai Norvegijos darželiuose. Švietimo ir mokslo ministerijos specialistų pranešimuose buvo  apžvelgta šiandienos daugiakultūrio pasaulio iššūkiai Lietuvos ugdymo institucijoms bet analizuojami ankstyvojo daugiakalbio ir daugiakultūrio ugdymo principai.